Sęunn Axels

Į mįnudag fyrir viku var jaršsungin frį Ólafsfjaršarkirkju Sęunn Axelsdóttir. Ég hitti hana einu sinni, dagspart, fyrir žrjįtķu įrum og tók viš hana vištal. Sęunn festist ķ minni.

Hśn var į gólfinu žegar mig bar aš garši, aš pakka saltfiski. Viš röltum um plįssiš og skošušum fiskverkunina sem hófst meš trilluśtgerš hennar og žriggja sona, - sį fjórši var žriggja įra.  Móširin žurfti nżja įskorun. Śtgeršin byrjaši sem tómstundagaman rétt fyrir kvótakerfiš. Ķ höndum Sęunnar og fjölskyldu varš gamaniš aš myndarlegu fyrirtęki.

Eftir į aš hyggja er annaš ólķklegt en aš Sęunni hafi a.m.k. öšrum žręši litiš svo į aš tómstundaverkefniš vęri tilhlaup aš öšru og stęrra en aš drepa tķmann. Ķ henni hefur blundaš aš standa į eigin fótum. Lķkt og margar konur af hennar kynslóš fór hśn ung ķ hśsmęšraskóla. Eftir žaš voru žaš afgreišslustörf įsamt heimilisrekstri. Bóndinn var fyrirvinna. 

Ekki var dśtlaš viš fęrin. Žegar aflašist ekki į heimamišum fóru Sęunn og strįkarnir śt undir Kolbeinsey en žangaš er įtta tķma stķm. Žį var fiskaš viš Grķmsey. Śtilegan gat veriš žetta tveir žrķr dagar. Tómstundaišjan var ekki stunduš meš hangandi hendi. Aflann verkušu žau sjįlf og žar var metnašur Sęunnar sķst minni en viš handfęrin.

Į žessum tķma var SĶF nęr einrįtt ķ śtflutningi į saltfiski. Sęunn lenti upp į kant viš stjórnendur og hóf śtflutning į eigin vegum. Žrįtt fyrir hrakspįr gekk dęmiš upp. En žaš var lķka allt lagt ķ sölurnar. Dirfsku žurfti til og af henni įtti Sęunn meira en margur.

Sęunn var ķ mķnum huga kvenkynsśtgįfa Bjarts ķ Sumarhśsum. Sjįlfstęšiš jašraši viš einžykkni. Ólķkt Bjarti var žaš ekki hlutskipti Sęunnar aš stunda bśhokur ęvina į enda. Sjįlfstęšiš fęrši henni ekki ašeins lķfsfyllingu heldur einnig veršmęti sem ašrir nutu góšs af. Manneskjur eins og Sęunn verša hryggjarstykkiš ķ samfélögum sem njóta višveru žeirra. En įbyggilega er sambandiš stundum strķtt.

Hśn tók tilverunni mįtulega hįtķšlega. Sagši viš mig į žį leiš aš ef žetta heppnašist ekki mętti alltaf snśa sér aš einhverju öšru. Eftir kynni af Sęunni, žótt stutt vęru, sannfęršist mašur aš įręšni og atorka er ekki alltaf nóg til aš framtakiš lukkist. Glettni žarf meš, til aš tvķsżnar ašstęšur bugi mann ekki.

Blessuš sé minning Sęunnar Axels.

    


Bloggfęrslur 26. september 2022

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband